Pagrindinių principų dokumentas „Šeimų jaunimo būrelis“

1. Šeima kaip kūrinijos tvarkos dalis

2. Laimingos šeimos sudaro geriausią bet kokios visuomenės tvarkos pagrindą

3. Šeimos – Dievo šventyklos

4. Šeima – prieglobstis nuo griaunančių, žmogui priešiškų irardymo reiškinių

5. Šeimos padeda šeimoms – socialiniai tinklai

6. Visų šeimų pritraukimas į Dievo karalystę

7. Šeimos patiria džiaugsmą, draugystę, vaizduotę ir ramybę

8. ... kol dar ne per vėlu!

„Jei dabartinė tendencija išliks, mažiau nei pusė visų šiandien gimusių vaikų savo vaikystę praleis nuolat su savo motinomis ir tėvais... ir vis daugiau vaikų per savo vaikystę du ar net tris kartus patirs šeimos iširimą.“ (B.D. Whitehead)

1. Šeima kaip kūrinijos tvarkos dalis

Šeima nėra žmonių išradimas. Šeima yra Dievo kūrinijos tvarka, lygiai kaip ir Žemės trauka. Kas nepaiso šių gamtos dėsnių, tas žlunga. Šeima yra dalis nuostabaus, kūrybingos Dievo kūrinijos. Su didele meile Dievas sumanytė šeimą kaip mažą rojų, kuriame vyras ir moteris gali kurti ir patirti giliausius santykius neįtikėtino įvairovės. Šeima yra Dievo sumanymas, ir dar kokia genialus. Biblijoje šeima suprantama kaip pastovi vyro ir moters sąjunga, kurioje gimdomi ir auginami vaikai. Ją apibūdina visą gyvenimą trunkanti ištikimybė ir atsidavimas.

2. Laimingos šeimos sudaro geriausią bet kokios visuomenės tvarkos pagrindą

„Geriausia apsauga, žinoma, yra prevencija, padedanti išvengti tokių šeimos tragedijų savo gyvenime ir mūsų vaikų gyvenime. O ši prevencija – tai Dievo tiesos apie santuoką ir šeimą perteikimas sau ir mūsų jaunimui. Jei mūsų jaunimas turės tvirtus moralinius įsitikinimus dėl santuokos ir šeimos, šie įsitikinimai gali juos vesti priimant sprendimus ir padėti sukurti geresnes santuokas bei sveikesnes šeimas.“ (J. Macdowell / B. Hostetler, „Tikėjimas be vertybių“, p. 199)

Aš svajoju apie šeimas, kuriose tėvai į vaikų širdis sodina Dievo meilę, kurie rankas kelia ne mušti, o laiminti, kurie lūpas atveria šlovinti, o ne rėkti, kurie savo laiko neplanuoja, o dovanoja ir atveria savo širdį, kad jų vaikai galėtų jose įžvelgti Dievo didybę. Aš svajoju apie šeimas, kuriose motinos savo vaidmenį laiko ne varginančia pareiga, o brangiausių dovanų saugotojomis, kurios savo vaikų neišmeta iš lizdo, o priglaudžia po savo sparnais, kurios televizoriaus nelaiko vaikų aukle, bet su meile pasakoja istorijas, kurios savo vaikus priima paguodžiančiais žodžiais ir išleidžia juos vėl drąsinančiais šūksniais, apie motinas, kurios vis dar tiki savo vaikais, net jei visi kiti juos jau seniai apleido. Aš svajoju apie vaikus, kurie suvokia, kokie vertingi yra tėvai, kurie gerbia savo tėvus ir jų klauso, apie vaikus, kurie žvelgia į viršų ir perduoda gautą meilę, apie vaikus, kurie atsisako ir mažiau reikalauja, kurie imasi darbo ir mažiau trokšta, kurie užtikrintai kuria savo gyvenimą, o ne leidžia kitiems jį nulemti, apie vaikus, kurie vis dar mielai būna vaikais. Aš svajoju apie šeimas, kurios neišmoksta svajoti ir juoktis.

Aš neieškau tobulos šeimos – bet šeimos, kuri eina savo keliu ir džiaugiasi Dievo malone bei Jo gerumu. Tavo svajonė apie šeimą gali būti visiškai kitokia – juk tu esi kitoks. Tačiau norėčiau, kad mes apmąstytume, kaip nuostabiai Dievas viską sukūrė ir sugalvojo. Kad laikytumėmės Jo pažadų, net jei virš galvos sugriūtų stogas. Kad neilgėtumėmės atostogų prie jūros, o net lietaus baloje matytume šviečiantį dangų.

„Vieta, kur perduodama tiesos estafetė, yra šeima!“ (Edith Schaeffer)... o tiesa yra tokia: Dievas myli šeimą ir nori ją apdovanoti.

3. Šeimos – Dievo šventyklos

„Kai ji ir jos šeima buvo pakrikštyti, ji mus paragino ir tarė: „Jei manimi pasitikite kaip tikinčiąja į Viešpatį, užeikite į mano namus ir pasilikite ten.“ Ir ji mus įkalbinėjo.“ (Apd 16,15)

Aš toliau svajoju – apie namus, kurie pastatyti ne iš akmens, o iš atgimusių žmonių, kurie nėra apsaugoti šarvuotomis spynomis, bet kurių durys plačiai atvertos kitiems, kurių turinys – ne praeinantys turtai, o pasakojimai apie Dievo didingus darbus. Aš svajoju apie namus, kurie nedreba nuo garso sistemų, bet skamba kartu su šlovinimo giesmėmis. Apie namus, kurių vienintelė šviesa nėra mirgėjimas, bet šilta šviesa.

Labai džiugu, kad kai kuriose šalyse vėl atrandama namų bendruomenė ir ji labai prisideda prie Dievo karalystės augimo. Kas atsitiktų, jei mes, kaip šeimos, vėl iškeltume Dievą ir Jo Žodį į savo vidurį? Jei mes, kaip tėvai, prisiimtume savo kunigišką atsakomybę ir būtume Dangiškojo Tėvo atvaizdas? Kaip būtų, jei mus vestų ne tik mokymas, bet ir vaikiški klausimai? Kaip būtų, jei išsiugdytume naują supratimą apie Dievo mintis apie šeimą kaip Jo buveinę? Kaip būtų, jei Dievo buvimas užpildytų mūsų kasdienybę, jei mes melstume vedami Jo Dvasios, o ne iš įpročio, kad vaikai užmigtų? Kaip būtų, jei taptume jautrūs kovoms nematomame pasaulyje, kai vaikus kamuoja košmarai, kai juos staiga užklūna nepaaiškinami skausmai ir nerimas mus varo? Kaip būtų, jei tada veiktume Jėzaus įgaliojimu, o ne nusiminę dėl rūpesčių ar net tarpusavio priekaištų?

Šeima Senajame Testamente: kasdienis gyvenimas ir santykis su Dievu – viskas, ką darė šeima, – buvo grindžiama Dievo įstatymu. Vaikai buvo skatinami klausti. Buvo statomi atminimo akmenys. Tėvai mokė savo vaikus ir primindavo jiems apie nuostabius Dievo vedimus. Šventės buvo skirtos Viešpačiui pagerbti. Jos teikė džiaugsmą ir viltį. O šiandien?

Prieš mąstydami apie šeimai orientuotą jaunimo grupės veiklą (arba bendruomenės veiklą), turime ieškoti naujo supratimo apie Dievo sukurtą „šeimos“ tvarką. Turime intensyviai kartu apmąstyti, kaip, kodėl ir kam Dievas sukūrė šeimą. Tada turime visiškai iš naujo atrasti Dievą kaip Tėvą (Motiną), gyventi Jo saugumoje ir ištikimai perduoti šį Tėvo įvaizdį savo vaikams – ne tiek žodžiais, kiek atsinaujinusiu gyvenimu. Turime iš naujo paklausti Dievo, kaip Jis įsivaizduoja bendruomenę ir šeimą. 

4. Šeima kaip prieglobstis

Paukštis susisuka lizdą, lapė – urvą, o žmogus – pragarą! Arba kaip kitaip paaiškinti baisius karo nusikaltimus, nesuskaičiuojamas automobilių avarijas, smurtą pačioje šeimoje, ...; nenoriu toliau išplėsti. Šeima gali būti prieglobsčiu tik tada, kai Dievo antgamtinis įsikišimas pakeičia kiekvieno šeimos nario, o ypač tėvų, širdį. Taip ir vaikas, ir vyras, ir moteris gali rasti prieglobstį nuo pasaulio šaltumo. Šeima, gyvenanti Dievo akivaizdoje, atsispiria laikmečio dvasiai. Jos nevaldo pagundos. Ji turi orientyrą, žino, kas yra atleidimas ir besąlygiškas priėmimas. Ji gyvena vertindama, teikia paguodą, skatina, siekia aukšto tikslo ir siejasi su Tuo, kuris nugalėjo pasaulį. Ji primena degalinę, gaivinantį baseiną, švyturį, tvirtovę ir galbūt net cirką!

5. Šeimos padeda šeimoms – socialiniai tinklai

Man galima pagrįstai priekaištauti, kad aukščiau išdėstyti samprotavimai yra tik svajonės ir sukelia tik papildomą nusivylimą. Norėčiau atsakyti taip

• Kas nenustato tikslų, tas leidžia sau plaukti pasroviui ir vis tiek nieko nekeičia – tačiau taip mes visi susitaikome su visomis pasekmėmis. Dėl to mes ir toliau dirbame daugiausia „gaisrininkų metodu“, t. y. daug daugiau pastangų skiriame simptomų šalinimui. Išmintingiau būtų pašalinti priežastis.
• Vieni patys galime padaryti labai nedaug, nes aplinkos įtaka yra didžiulė. Būtinas bendras mąstymo pokytis ir, svarbiausia, abipusė, aktyvi pagalba (žr. praktinius patarimus). Įrodyta, kad žmonės, turintys gerą socialinį tinklą, gyvena laimingiau ir sveikiau, taip pat kur kas geriau susidoroja su sunkumais.
• Čia ir ten turime būti pasirengę aukotis ir atsisakyti kai kurių dalykų, kurie mums tapo brangūs. Turime iš naujo apmąstyti savo vertybes, ypač savo santykį su materializmu, perfekcionizmu, savirealizacija, žiniasklaida ir mobilumu. Edith Schaeffer knyga „Šeima – gyvenimo erdvė“ man yra viena iš labiausiai padrąsinančių knygų, kurias esu skaitęs apie šeimą. Tai kur kas daugiau nei pamokymas – ji suteikia įžvalgą į gyvenimo įvairovę ir grožį, kurį reikia vertinti su visais jo pakilimais ir nuosmukiais. Ji suteikia milžinišką drąsą ištverti, nes kančia ugdo kantrybę, kantrybė – patirtį, o patirtis suteikia viltį. Ji ragina pakeisti mąstyseną ir atrasti, kokia nuostabi gali būti šeima. Ji skatina tapti kūrybingais. Ji pasakoja apie laimingas akimirkas, kurios gimsta pasinėrus į gražius prisiminimus.  

6. Visų šeimų pritraukimas į Dievo karalystę

Įdomu tai, kad pastaraisiais metais Vakarų šalyse vėl išaugo noras turėti darnią šeimą. Šeimoms skirti pasiūlymai tampa vis populiaresni. Jėzaus bažnyčia turi iš naujo atsižvelgti į šį poreikį. Per ilgai ji leido vyrauti individualizmo dvasiai. Per ilgai ji vienpusiškai skatino amžiaus grupių susibūrimus ir čia bei ten netikėtai susilpnino šeimą. Per daug tėvų pareigų buvo perduota bažnyčiai.

Kaip minėta 3 punkte, tikiu, kad Dievas ypač nori būti pašlovintas šeimoje. Tvirtai tikiu Jo palaiminimu, jei pradėsime dirbti labiau orientuodamiesi į šeimą. Net jei tik vienas šeimos narys (vaikas, žmona, vyras) nuspręstų pasirinkti Jėzų, mūsų bendruomenė turėtų būti tokia patraukli, kad jie mielai joje dalyvautų. Kaip tai galėtų atrodyti konkrečiai, mums turi iš naujo apreikšti Šventoji Dvasia. Mums trūksta išminties ir pavyzdžių. Praktinėje dalyje pateikiu keletą iš pažiūros absurdiškų idėjų su iššūkiu jų nepeikti, o sėti.

Man atrodo, kad čia lemiamą vaidmenį atlieka į šeimą orientuota jaunimo grupė – ji sudaro natūralų tiltą tarp šeimos ir bendruomenės. Esu tvirtai įsitikinęs, kad bendruomenė labai daug laimėtų, jei savo viduje gyventų labiau kaip „didžioji šeima“. Tai noriu pasakyti, kad man rūpi ne tik atskirų šeimų gerovė – suprantu, kad šeimos sudaro tik dalį visumos. Svarbiausia yra „šeimos mąstymas“ bendruomenėje. Į šią šeimą įeina visi nariai!

• Kur išnaudojamos šeimos galimybės?
• Kur bendruomenės programa atsižvelgia į šeimos poreikius?
• Kur bendruomenė praktiškai remia šeimą?
• Kur bendruomenė silpnina ar net apsunkina šeimos gyvenimą? Kur ji atskiria šeimos narius?
• Kokią reikšmę turi malda šventoms šeimoms?
• Kaip mes susidorojame su šeimai priešiškos aplinkos pasekmėmis (vieno iš tėvų šeimos, skyrybos ir pan.)?
• Kur ir kaip kyla įtampa tarp šeimų arba tarp šeimų ir pavienių asmenų?
• Kodėl vaikus krikštijame tik paauglystėje arba kviečiame juos priimti Šventąją vakarienę tik po vadinamųjų pamokų?
• Kur šeimos klausimai aptariami šeimos susirinkimuose?

7. Šeimos patiria džiaugsmą, draugystę, fantaziją ir ramybę

Šiame skyriuje stengiuosi pateikti daugybę idėjų šeimoms bei šeimoms orientuotai jaunimo grupės ir bendruomenės veiklai. Kai kurios iš jų netgi reikalauja bendradarbiavimo už vietinės bendruomenės ribų.

7.1 Mokytis keisti mąstyseną – aptarti šeimos temą

• Biblijos studijos tema „Šeima ir bendruomenė kaip šeima“
• Keitimasis vaizdo įrašais ir knygomis bei jų apibendrinimas seminarų, skelbimų lentos, idėjų dėžutės, konkursų, paveikslų galerijų, fotografijų parodų, dienoraščių įrašų, ABC rinkinio forma...
• Konkretūs užtarimo prašymai
• Kviesti svečius pranešėjus
• Nustatyti tikslus ir parengti įgyvendinimo planą 

7.2 Bendruomenė kaip šeimų tinklas

Įvairių amžiaus grupių bendradarbiavimas ir atvirumas, pasiryžimas eiti pas artimą (žr. gailestingąjį samarietį) yra labai svarbūs:

• Paaugliai siūlo savo pagalbą prižiūrint vaikus
• Patyrę vyresnio amžiaus žmonės dalijasi savo turtinga gyvenimo patirtimi ir perduoda praktines išmintis arba praktiškai padeda namų ruošoje, vaikų auklėjime ir pan.
• Abipusė pagalba tvarkant namus (valymo vakarėliai), vaikų priežiūra, kad sutuoktiniai galėtų kartais išvykti į romantišką savaitgalį, arba dovanų kuponas sutuoktinių seminarui
• Materialinė pagalba, socialinis fondas, bendri pirkimai (pvz., tiesiogiai iš ūkininko), automobilio ar kitų daiktų skolinimas, pervežimai...
• Bendras laisvalaikio, atostogų, šeimos švenčių planavimas...
• Šeimų namų susibūrimai, šeimų pagalba rengiant pamaldas, vaidinimų, muzikos atlikimas, liudijimų dalijimasis, bendras vaikų programų rengimas...
• Šeimos atveria savo duris vienišiems, vienišiems tėvams ir savo svetingumu kviečia juos dalyvauti savo šeimos gyvenime
• Bendruomenės patalpos kaip gyvenamosios erdvės, pvz., poilsio kampelis, vystymo stalas, tualeto puodelis, vaikų kėdutės, įrėminti paveikslai, judėjimą skatinantys žaidimų įrenginiai, drabužių dėžė... – būtent bendruomenės patalpų pertvarkyme matau milžiniškas galimybes. Turėtume apmąstyti, ar mūsų supratimas apie bendruomenę (ir jos patalpas) kai kuriais atžvilgiais nėra senatestamentinis ar net tradiciškai bažnytinis, dėl ko pamaldų patalpos tampa šventomis salėmis. Naujajame Testamente apie tai jau nebekalbama – jame kalbama apie šventyklą ir turimi omenyje mes, Dievo vaikai. Būtent mūsų vaikai tai nesąmoningai suvokia kaip varžantį, atstumiančią aplinką. Mūsų vaikai jau mokykloje, daugumoje šeimai nepalankių butų... turi būti „gerai elgiasi“ – o bendruomenėje, žinoma, dar labiau, nes kitaip jie trukdo ir gėdina savo pamaldžius tėvus.
• Pasninko diena, sriubos diena, praktiniai užsiėmimai, bendros evangelizacijos akcijos, daugiau bendravimo (klausimų ir atsakymų viktorinos)
• Biblijos skaitymas šeimoje
• Sutuoktinių popietė, vykstanti tuo pačiu metu kaip jaunimo būrelis
• Motinystės atostogos

7.3 Į šeimą orientuota, misionieriška jaunimo grupės ir bendruomenės veikla

• Vaikų švenčių (gimtadienių) organizavimas, bendruomenės patalpų suteikimas šeimos renginiams, ...
• Žiemos vaikų žaidimų aikštelė bendruomenės patalpose, vaikų priežiūra didžiuosiuose prekybos centruose arba bendruomenėje per specialias pirkimo valandas,
• seminarų rengimas (auklėjimas, santuoka, partnerystė)
• Šeimos išvykos, nebrangios patirties ir nuotykių kupinos šeimos atostogos, kurių metu šeima „viską“ patiria kartu ir nėra vėl skirstoma pagal amžiaus grupes!
• Tėvo ir vaiko arba motinos ir vaiko patirtys
• Kūrybinė savaitė, rankdarbių užsiėmimai, pomėgių savaitė, kulinarijos kursai... ir dirbtuvės, vaikų cirkas visai šeimai
• Kaspelio teatras ir kitos teatro formos
• „Televizijos serialas „Family Live!“
• Sporto savaitė, šeimos mankšta, nauji žaidimai...
• Žaislų biblioteka, galbūt vaizdo įrašų biblioteka, kasetų biblioteka, knygų biblioteka...
• Grynas gamtos patyrimas, žygiai, kelionės ir atradimai...
• Poilsio stovyklos mamoms
• Šeimų jaunimo būrelis – daugiau informacijos rasite Uznacho programos pavyzdžiuose

8. ... kol dar ne per vėlu!

Reikia ne naujų, į vartojimą orientuotų programų, o mąstymo pokyčių. Naujos šeimos vizija: misionieriška, apimanti kelias kartas, orientuota į pažadus, santykius, patirtis, pergalę, dovanas ir asmenis, įkvepianti, praktiška, vaizdinga, įtraukianti! Tiesiog daryk!